{Posted on gegužės 31, 2012 Mrs Lovett}

     Drąsiai imamės teigti, jog Kaukazietiška virtuvė Lietuvos maisto padangėje yra įsigalėjęs reikalas. Pridėjus visas politines, geopolitines ir eurovizines draugystes, netgi galima pasakyti, kad tai tapo geros mados požymiu, apie kurį reikia žinoti, skanauti ir bevalgant pridėti įvairių istorijų apie tikras patirtis tuose kraštuose.

     Bet apie viską nuo pradžių. Neneigsim, jog turime šiokią tokią silpnybę Kaukazo šalių kulinariniam paveldui, tad ir vietą, apie kurią tuoj nemažai prišnekėsim, atradom jau senokai, dar tuo laiku, kai nuvažiuoti iki Molėtų plento pradžios su naujai gautomis teisėmis buvo didis iššūkis.  Tačiau "Araks" restoranas,  nepaisant mūsų vairavimo patirties, vis dar stovi toje pačioje vietoje, Raudondvario kaime arba žmonių kalba – 17 km. Molėtų plente. Karštomis vasaros dienomis beveik būtina sėdėti atsipalaidavus laiko terasoje, stebint tyvuliuojantį prūdą, banguojančias nendres ir besimėgaujančius žmones. O žmonių toje įstaigoje tikrai netrūksta dėl kelių paprastų priežasčių: aptarnavimas malonus, aplinka paprasta (šiek tiek nepersūdyto folklorinio popso), maistas skanus ir dviračio niekas neišrado, t.y. silkės su ananasais meniu (ačiū aukščiausiesiems) nėra.

     Restoranas oficialiai armėniškas, o plačiąja prasme – turi klasikinius ir liaudies pamėgtus Kaukazo virtuvės patiekalus. Apie meniu kalbant, tai yra autentiškų dalykų rinkinys, tokių kaip lavašas, hašlama ir charčio sriubytės, chinkaliai, dolma, chačiapuri ir mėsos, daug daug mėsos.

     Reikia pastebėti, jog armėnų valgymo kultūroje, ypač labiau tradiciniuose restoranuose (jei jau vieša erdvė) individualios porcijos ir užsakymas dažnai neegzistuoja, ir remiamasi principu "kas kvietė, tas užsako ir moka". Žinoma, ant Lietuvos taip nėra, taigi į padavėjos atmintį keliauja užsakymai: hašlama, įdaryti baklažanai, dolma, chačiapuri su sūriu, chinkali ir pora alaus, kad liūdna laukti nebūtų.

     Hašlama, tiršta aštri mėsos pagrindu (ėrienos, avienos ar jautienos) virta sriuba, kuri tradiciškai verdama 3-4 valandas, kad pasiektų tinkamą konsistenciją. Suvalgius dubenėlį beveik liejom ašaras ir spjaudėm ugnimi, bet mėgstantiems aštriau – pats tas.